pamurmėlė

pamùrmėlė sf. (1) šlapia žemė; pelkėta vieta: Nei galvijas gali ineit šiton pamùrmėlėn Sdk. Kur ant kalnelių, tai nieko, o šitoj pamurmėlėj prilijo, ir prigėrė javai Vžns. | Geriau važiuot aplink negu par tom pamùrmėlėm (ratų išmuštomis ir vandens užlietomis duobėmis) Trgn.